Juozas Steponas Danilevičius

(1936–2018)

2018 m. rugsėjo 17 d. netekome habilituoto mokslų daktaro, profesoriaus, žinomo terapeuto  endokrinologo, Respublikinės premijos laureato Juozo Stepono Danilevičiaus.

Dzūkijos krašto sūnus Juozas Danilevičius gimė 1936 m. gruodžio 23 d. Alytuje. 1963 m. baigė Kauno medicinos institutą ir įgijo gydytojo specialybę. Toliau mokėsi Kauno medicinos instituto Hospitalinės terapijos aspirantūroje, 1967 m. apgynė  medicinos mokslų daktaro disertaciją. J.S. Danilevičius tolesnę darbinę veiklą susiejo su pedagogine ir moksline veikla. 1976 m. jam suteiktas pedagoginis docento vardas, o 1987 m., jau apgynus habilituoto daktaro disertaciją, jam suteiktas profesoriaus vardas. Kūrybiškiausi metai pareikalavo  ištvermės, kantrybės tyrinėjant Lietuvoje dar mažai žinomą endokrinologijos sritį.  Daug prisidėjo, kad 1972 m. Kauno klinikose būtų įsteigtas pirmasis šalyje Endokrinologijos skyrius.

1989 m. J. S. Danilevičius aktyviai kūrė Lietuvos diabeto asociaciją ir iki 1996 m. buvo jos viceprezidentas. 1990 m. išrenkamas naujai įkurtos Kauno Endokrinologijos klinikos vadovu, kuriai vadovavo iki 2002 m. Vėliau tęsė profesoriaus pedagoginę ir klinikinę veiklą, specializavosi daugelyje užsienio šalių. 1990–1997 m. jis buvo Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis endokrinologas, kūrė Lietuvos cukrinio diabeto programą. Profesorius buvo žurnalų „Acta medica Lithuanica“, „Lietuvos endokrinologija“, Diabeto panorama“ bei laikraščio „Diabetas“ redakcinės kolegijos narys,. Kartu su bendraautoriais paskelbė dvi monografijas, tris vadovėlius aukštųjų mokyklų studentams, per 20 mokomųjų leidinių bei daugiau kaip 200 mokslo publikacijų. Skaitė pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose, vadovavo doktorantų disertaciniams darbams.

2006 m. už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje prof. habil. dr. Juozas Steponas Danilevičius apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Profesorius garsėjo ne vien nuopelnais darbo ir mokslo srityse. Meninė nuoširdaus ir jautraus dzūko prigimtis atsiskleidė jo grožinėse ir poezijos knygose „Prie kelio: vaikystė, jaunystė, branda: poezija“ (2004 m.), „Toli nuo saulės: eilėraščiai ir miniatiūros“ (2005 m.), „Tiesos šešėliai“ (2006 m.), „Sulaikyk gyvenimą už rankos“ (2007 m.) ir „Raudos“ (2009 m.). Skaitant jo  eilėraščius, epigramas, aforizmus, eseistinius ir poezijos žanro kūrinėlius supranti,  koks tai buvo nepaprastai kuklus, visa širdimi atsidavęs pasirinktai profesijai medikas, gerbiantis kolegas, bendradarbius ir save.

Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ nariai su didele pagarba mena žymaus kraštiečio aktyvų dalyvavimą mūsų renginiuose. Mename jį nuolat maloniai besišypsantį ir bendraujantį, atidų, jautrų, visada pasirengusį  patarti, pakonsultuoti ar padėti. Mename J.S.  Danilevičiaus aktyvią pilietinę poziciją, nesumeluotą patriotizmą ir nerimą dėl Lietuvos ateities, išsakytą jo knygose ir krašto mokslininkų konferencijoje „Lietuva – kur tu eini“. Mokomės iš jo gyvenimo pavyzdžio, gerbiame šviesų atminimą.

Nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną ir artimuosius.

 

Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ taryba