„Sunku buvo visąlaik. Ir tada, ir dabar. Bet aš niekad nesiskundžiau ir nesiskundžiu. Tiesiog manau, kad visuomet reikia iki galo atlikti savo pilietinę pareigą – skleisti tiesą“

2015 m. lapkričio 23 d.

Antanas  Kudzys
1925-05-19 – 2015-10-31

Inžinierius statybininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, akademikas, Tarptautinės tiltų ir konstrukcijų asociacijos, Europos mechanikų draugijos, Tarptautinės statinių tyrimo ir standartų tarybos narys, keturių žodynų, tarp jų – penkiakalbio statybos terminų, šešių monografijų konstrukcijų mechanikos ir patikimumo tema, penkių vadovėlių aukštųjų mokyklų studentams, daugiau kaip 300 straipsnių ir pranešimų tarptautinėse konferencijose autorius.

Mokslininkas gimė 1925 m. gegužės 19 d. Seirijų miestelio siuvėjų Julijos Šatikauskaitės ir nepriklausomybės kovų dalyvio, Vyčio Kryžiaus kavalieriaus Prano Kudzio šeimoje. 1937 m. baigė Seirijų pradžios mokyklos šešis skyrius, o 1943 m. – Alytaus valstybinę gimnaziją.1945-1950 metais studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultete. Studijas baigė su pagyrimu ir pradėjo dirbti asistentu Statybinės mechanikos katedroje, vėliau – inžinieriumi Kauno projektavimo institute „Žemprojektas“. 1955-1958 metais studijavo Kauno politechnikos instituto (KPI) aspirantūroje ir apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją. Dirbo Kauno projektavimo institute „Pramprojektas“ vyriausiuoju konstruktoriumi. Nuo 1960 metų buvo KPI Vilniaus filialo docentas, vėliau – Vilniaus inžinerinio statybos instituto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) katedros vedėjas. 1967-aisiais apgynė habilituoto daktaro disertaciją ir tapo pirmuoju VGTU profesoriumi. 1990 metais buvo išrinktas Lietuvos Mokslų Akademijos tikruoju nariu. 1992-1995 metais dirbo valstybės konsultantu projektavimo ir statybos klausimais, nuo 1996-ųjų – KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų laboratorijoje vyriausiuoju mokslo darbuotoju. 1974 ir 1982 metais A. Kudzys įvertintas Valstybine mokslo ir technikos premija, 1975-aisiais jam suteiktas Nusipelniusio mokslo ir technikos veikėjo, 1988 metais – Budapešto technikos universiteto (Vengrija) garbės daktaro, 2008 metais – Lazdijų rajono garbės piliečio vardas. Kelių užsienio kalbų mokėjimas ir nuolatinis domėjimasis, kas vyksta mokslo pasaulyje, prof. A.Kudziui padėjo daugelį dešimtmečių produktyviai dirbti savo srityje. Jo darbai spausdinti tarptautiniuose mokslo leidiniuose, kompetentingas specialistas buvo laukiamas užsienio universitetuose.

Buvo žinomas krepšininkas. A. Kudzys prisimena, kad krepšiniu susižavėjo iškart. Mat 1938-aisiais metais į Alytų atvažiavo Lietuvos rinktinė su Pranu Lubinu ir kitomis legendomis. Jie, jau tapę Europos čempionais, Alytuje žaidė draugiškas rungtynes su vietos gimnazijos komanda. „Aš dar buvau vaikas, tik kamuolį jiems padavinėjau, bet pavyko susipažinti su visais žaidėjais. Tada įsižiebusi meilė krepšiniui neblėso“, rašė atsiminimuose garsusis dzūkas. Į Alytų, 1944-ųjų metų rugsėjį, A. Kudziui dirbant matematikos ir fizikos mokytoju gimnazijoje, atvažiavo du žydų tautybės broliai, kurie buvo „Žalgirio“ draugijos pradininkai. Mokytojų pagrindu buvo suburtas „Žalgirio“ draugijos Alytaus skyrius. A.Kudzys tapo legendinio Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinių žaidėju. Bene skambiausi sporto karjeros pasiekimai buvo 1953-aisiais, kai su „Žalgiriu“ tapo SSRS čempionato bronziniu prizininku, SSRS taurės laimėtoju ir Lietuvos čempionu. Tačiau veteranas pik­tinosi, kad dabartinė Kauno komanda, būdama internacionalinė, nebeatitinka „Žalgirio“ vardo, kad tai yra pasi­tyčiojimas iš mūsų istorijos.

Nuo pat jaunystės iki paskutiniųjų dienų A. Kudzys žinomas, kaip labai aktyvus ne tik mokslo, bet visuomenės veikėjas, visuomet pasižymėjęs aštriomis, konkrečiomis nuostatomis, dėl kurių jam teko nuolat kentėti tiek sovietmečiu, tiek jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sovietų Sąjun­gos laikais 1945-1947 metais jis priklausė VDU J.Poškaus (Rolando) vadovaujamai pogrindinei organizacijai, atkūrus Nepriklausomybę aktyviai rūpinosi laisvės kovų ir partizaninio judėjimo dalyvių atminimo įamžinimu. „Mes palaikėme ryšį su partizanais, rinkome jiems vaistų, drabužių, maisto, platinome jų laikraščius. Be kita ko, organiza­vome ir kai kuriuos karinius žygius, operacijas. Mūsų organizacijos vyrai rengė pasikėsinimą į tuometinių so­vietų Lietuvos veikėjų Antano Snieč­kaus ir Justo Paleckio gyvybes“, savo interviu mini A. Kudzys ( XXI amžius, 2008). Jam grasino kalėji­mais, tremtimis. 1950-aisiais buvo pašalintas iš universiteto be teisės užsiimti moksline veikla, nors mokėsi labai gerai.

Nepriklausomoje Lietuvoje A. Kudzys kelis metus altruistiškai dirbo patarėju A.Šleževičiaus vadovaujamoje Vyriausybėje. Tačiau ilgai netrukus jo paslaugų buvo atsisakyta, kadangi mokslininkas įrodinėjo, kad lietuviškoje energetikoje didelė korupcija. Po to profesionalai daugelį sferų išmanantis ir teisybę mokantis ginti mokslininkas inicijavo ir teikė valdžios atstovams visą eilę konkrečių, ypatingos svarbos šaliai mokslinių rekomendacijų. Tačiau akademikui teko patirti daug nusivylimų , kai „pinigų kartos“ žmonės elgdavosi vadovaudamiesi savanaudiškais interesais. Buvo atvejis, kai jo ir prof. B. Juodkos 2002 05 24 24-ąją išsiųstas laiškas „Dėl Lietuvos pavojingų objektų saugos ir rizikos įvertinimo bei rekomendacijų avarijoms iš­vengti paruošimo“ kažkaip dingo Vyriausy­bėje. Nebuvo A.Kudzys mėgiamas už bekompromisę ydingų valdžios sprendimų kritiką, už aktyvų patikrintų mokslo ir visuomenės vertybių gynimą. Dėl to susilaukė ir ignoravimo, ir bandymų diskredituoti jo veiklą. 1992 metais istorija pasikartojo – A. Kudzys atleidžiamas iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto, kadangi viename tarybos posėdyje viešai protestavo dėl rektoriaus Edmundo Zavadsko elge­sio, jog lengvai dalija aukštojo mokslo diplomus užsieniečiams Išgyveno dėl jaunų mokslininkų nutekėjimo į užsienio šalis, argumentuotai kovojo dėl nepatikimos mokslo koncepcijos ir kt. Sunku buvo visąlaik. Ir tada, ir dabar. Bet aš niekad nesiskundžiau ir nesiskundžiu. Tiesiog manau, kad visuomet reikia iki galo atlikti savo pilietinę pareigą – skleisti tiesą“,tokį savo gyvenimo moto žurnalistui Gintautui Visockui išsakė A. Kudzys ( XXL amžius, 2008). Neatsitiktinai profesorius buvo vienas iš amžiną atilsį advokato, Alytaus rajone išrinktojo Seimo nario, Kęstučio Čilinsko bendražygiu.

Pamenu, kaip 2009 metais Alytaus kolegijoje pristatant Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ leidinį „Alytaus krašto mokslininkai“ nuščiuvusi ir maloniai nustebusi salė klausė, kaip žilagalvis akademikas A.Kudzys prisiminė ir netgi padainavo prieš pusę amžiaus jaunųjų Alytaus mokslininkų sukurto himno posmą, kaip įtaigiai, kaip nuoširdžiai ir su kokiu optimizmu liudijo savo meilę Lietuvai ir mokslui.

Paskelbtose užuojautose, Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad atmintyje A.Kudzys liks tvirtu, Tėvynę Lietuvą mylinčiu žmogumi, kuris savo misija pasirinko atstatyti karo sugriautą gimtąjį kraštą. Velionį ji pavadino iškiliu mokslininku, vienu geriausių Lietuvoje ir pasaulyje statybų-inžinerijos žinovų. Prezidentės teigimu, A.Kudzys svariai prisidėjo ugdant ne vieną Lietuvos inžinierių-statybininkų kartą. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sakė, kad Lietuva neteko asmenybės, daug nusipelniusios technikos mokslų pažangai, išauginusios ne vieną profesionalią šių dienų inžinierių kartą. Premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad A. Kudzys buvo inžinieriaus ir mokslininko pavyzdys kelioms lietuvių kartoms, o savo gyvenimu visus mokė „patriotizmo ir meilės tėvynei“. Taigi, dabar sakomi pelnyti žodžiai garbingam Dzūkijos didžiavyriui. Tačiau, kodėl laiku nebuvo ir nėra įsiklausoma į gyvųjų mokslo ir kultūros legendų išmintį ir patirtį, kodėl pagarba išeinančių palikimui tarsi drugelis vienadienė ir, regis, labiau reikalinga tik kaip proga pasirodyti paties vertintojams?

Optimistiškiau nuteikia tai, kad Alytaus miesto savivaldybė š.m. spalio mėnesį pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos mokslų akademija, kad derinami konkretūs mokslo naujovių panaudojimo mieste darbai. Vis dar viliuosi, kad ir Alytaus rajono savivaldybėje neužsigulėjo stalčiuose ir yra susipažinta su netrukus švęsiančio aštuoniasdešimtpenkmetį, garbaus kraštiečio, prof. hab. dr. Albino Lugausko pasiūlymais dėl unikalaus edukacinio paveldo objekto – Kurnėnų mokyklos išsaugojimo ir tikslingo panaudojimo.

Informaciją parinko ir komentarus parašė
Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ pirmininkas doc. dr. Kazimieras Sventickas
2015-11-05