Kas aš be Tavęs, Lietuva?

Kas aš be Tavęs, Lietuva? 

Tokio ar panašaus grožio gimtojo krašto man niekada nebus duota. Čia mano ištakos ir pradžia. Čia pirmą kartą išvydau mėlyną dangų ir suteikė sparus gyvenimui; čia mano prisiminimai: niekada nepamirštami, niekada nepasikartojantys.

Tai ji, Lietuva, visą mano gyvenimą tarpsta mano širdyje, mano siekiuose. Tavo papročiai ir gimtoji kalba mane lydi nuo pat vaikystės ir yra vienas svarbiausių mūsų tautos autentikos bruožų.

Ilgai mes mokėmės iš Tavęs kantrybės lyg iš žemės  – ją trypė, arė, o Tu tylėjai ir laukei.  Neteisybes ištverdavai lengviau nei išdavystes. Atleisk už tai.

Tu kaip saulė, nors debesys pastoja kelią, bet ji vėl išsiveržia šviečia ir šildo.

Mus gelbėjo daugybė nežinomų drąsuolių: knygnešių, daraktorių, savanorių, disidentų, partizanų. Jų narsa nugalėjo kalbos draudimą, karus, okupacijas, tremtį. Šie didvyriai tai Tavo užauginti. Jų mintys skrido į Vasario 16 dieną ir Kovo 11 -tą. Dėl šių dienų gyvenome ir svajojome. Iš pradžių patylomis, slapčia, o paskui galingai ir drąsiai sušukome: Lietuva, būk laisva! Ir tada apglėbėme Tave Baltijos kelyje.

Būtų baisu man Tavęs netekti kaip gyvenimo pagrindo, be Vilniaus katedros, Kryžių kalno, Baltijos jūros, dainų, pasakų ir legendų, be Tavo gražios ir nepakartojamos kalbos.  Esu dėkingas už šias dovanas.

Lietuva, būk mūsų širdyse,  darbuose ir maldoje amžinai. Neapleisk, mūsų visų, Tave mylėjusių.

Prof. Arvydas Šeškevičius
LR nusipelnęs medicinos darbuotojas,
LDK Gedimino ordino Riterio kavalierius

Kaunas, 2018 m. vasario 16  d.