Unikalūs kraštiečio mokslininko Algimanto Radzevičiaus darbai pamažu tampa visiems atvirais leidiniais

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje 2022 m. sausio mėn. 27 d. pristatyta kraštiečio mokslininko prof. Algimanto Radzevičiaus monografija „Klasikinė lietuvių literatūra visuotinės literatūros kontekste. Lietuviškasis Švietimas: racionalistinis ir sentimentalistinis“ (II d.). Elektroninis leidinio variantas internete tapo prieinamas bet kuriuo iš šių dviejų būdų – prisijungus prie portalo iBiblioteka su skaitytojo bilietu arba visuotinėje žinių kaupykloje „Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“.

Knygos pristatymo renginyje dalyvavo literatūros tyrinėtojas, kritikas, humanitarinių mokslų daktaras, VšĮ „Literatūrologinių tyrimų centro“ vadovas doc. Ramutis Karmalavičius. Nuotoliu į diskusiją įsitraukė Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, leidyklos „Aesti“ vadovas prof. Alvydas Butkus ir monografijos redaktorė Aldona Zimnachaitė. Pašnekovus kalbino vyresn. bibliotekininkė Leokadija Sušinskaitė.

„Sakoma, žmogus yra gyvas tol, kol prisimenamas. Monografijos išleidimas prilygsta prof. Algimanto Radzevičiaus sugrįžimui. Simboliška, jog šiais, jubiliejiniais 2022 metais, bus minimos 90-tosios šio mokslininko gimimo metinės“, – kalbėjo Aldona Zimnachaitė.

Algimantas Radzevičius (1932 m. Alytuje – 2020 m. Vilniuje) – lietuvių literatūros ir kultūros istorikas, kritikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narys.

„Algimantas Radzevičius buvo vienintelis dzūkas mūsų katedroje, Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete. Jis buvo tylus intravertas, skaitydavęs paskaitas, studenčių apmaudui, žiūrėdamas į sieną kažkur joms virš galvų“, – atviravo prof. Alvydas Butkus – buvęs prof. A. Radzevičiaus studentas, baigęs VU, ir kolega, t. y. buvęs VU dėstytojas.

Prof. Algimantas Radzevičius – vienas iš nedaugelio lietuvių literatūrologų, kryptingai besidarbavusių probleminių lituanistikos aspektų bei akademinės polemikos baruose. Tyrimų serijos „Klasikinė lietuvių literatūra visuotinės literatūros kontekste“ tomuose (išspausdinti: 2015 m. t. 1, 2021 m. t. 2) profesorius aptaria Naujųjų amžių lietuvių rašytojų kūrybą tautos dvasinės kultūros istorijos aspektu.

„Mes abu su Radzevičiumi esame literatūros istorikai. Buvau jo studentas, paskui jo kolega VDU ir po to VU Kauno humanitariniame, – prisistatė doc. Ramutis Karmalavičius ir atskleidė gerbiamo kolegos mokslinių darbų specifiką:  – Lietuvių literatūros istorijos sampratoje prof. Algimantas Radzevičius inicijavo savotišką perversmą. Ir ne visi plojo katučių. Jis revidavo standartinį stereotipinį požiūrį į lietuvių literatūrą. Jis kitoniškas – kaip mokslininkas turi visiškai unikalų veidą. Jis kitaip skaitė. Jis – stiprus teoretikas, metodologas. Jam svarbiausia – kultūros epochos. Prof. A. Radzevičius sakė, kad lietuvių autoriai neatitinka tų epochų. O kiti jam atitarė, kad jis, neva, griaunąs nusistovėjusią sistemą. Bet aš sveikinu požiūrių įvairovę.“

Deja, kaip buvo pastebėta renginyje, mūsų laisvoje Lietuvoje, nepriklausomo mąstymo daigai kalasi sunkiai, mat jaunimas, racionalaus proto vedamas, per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą stengiasi mąstyti taip, „kaip reikia“, kad gautų gerą įvertinimą ir nesusigriautų svajonės įstoti į norimą specialybę…

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos Krupavičienės nuotr.

Informacija paskelbta iš Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos tinklapio.